Grundtvig mokymosi partnerystės programos rėmuose vykdomo projekto „Inovatyvus vartotojų švietimas – visuomenės informavimas ir sąmoningumo skatinimas“ (EDUCON) tikslas gerinti suaugusiųjų švietimo kokybę bei prieinamumą, glaudžiai bendradarbiaujant su tarptautinėmis suaugusiųjų švietimo institucijomis. EDUCON projekto partneriai iš Italijos, Ispanijos bei Lietuvos pasiruošę pasiūlyti gaires suaugusiųjų ugdymui ir vartotojų švietimui tokiose srityse, kur reta aiškių sampratų ir tinkamų rekomendacijų. Kuriant šio projekto produktą – E-vadovėlį vartotojams – yra lyginamos situacijos projekto partnerių šalyse. Darbas šiame projekte subūrė ES partnerius, atstovaujančius skirtingoms tradicijoms bei patirčiai, iš kurių susidarė atsidėjęs darbui kolektyvas. Mūsų bendros pastangos sutelktos į bendrą siekį – palengvinti suaugusiųjų švietimo darbą vartotojų ugdymo srityje.
Apklausus Baltijos šalių ir Suomijos gyventojus paaiškėjo, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai nori mokytis ir aktyviai tai daro, tačiau pasigendama tolygiai išplėtotų suaugusiųjų mokymosi sąlygų šalyje. Todėl Lietuvoje suaugusieji dažniausiai mokosi savarankiškai, renkasi mokymus, susijusius su jų pomėgiais arba gyvenimo būdu bei dalyvauja darbovietės inicijuotose kursuose ir persikvalifikuoja.
Pernai buvo apklausta po 500 18 – 74 m. nuolatinių Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos gyventojų. Tyrimu siekta išsiaiškinti bei palyginti besimokančių suaugusiųjų motyvaciją. Analizuota, kokiais būdais suaugusieji mokosi ir kelia kvalifikaciją, nustatytos pagrindinės mokymąsi skatinusios priežastys ir įvertintos suaugusiųjų mokymosi galimybės skirtingose valstybėse.
Suomija pasirinkta palyginimui dėl jos aukšto besimokančiųjų suaugusiųjų lygmens Europos Sąjungoje, kai Baltijos valstybės nėra pasiekusios ES vidurkio. Tyrimo metu domėtasi, kas lemia tokius skirtumus, todėl buvo analizuojamos ne tik mokymosi priežastys ir motyvai, bet ir gyvenamoje vietovėje esančių mokymosi galimybių vertinimai. Įdomu tai, kad Lietuvoje ir Latvijoje besimokantiesiems labai svarbu įgyti bakalauro ar magistro diplomą, labiau norima mokytis universitete ar kolegijoje nei suaugusiųjų mokykloje ar centre. Skaityti visą straipsnį »
Paaiškėjus rinkimų į savivaldą rezultatams, “Suaugusiųjų švietimas” nutarė pristatyti, kokių veiksmų skatinant mokymąsi visą gyvenimą ir tobulinant švietimo sistemą Vilniaus mieste žadėjo imtis rinkimų programose politikai, iškovoję mandatus į savivaldybę.
Mokymosi visą gyvenimą procesas yra integruotas į įvairias visuomenines sritis, todėl politinių partijų rinkimų programose ieškota planų ne tik plėtoti formalųjį švietimą, t.y. darželių, mokyklų tinklus, bet ir skatinti bendruomenių kultūrinį ir sveikos gyvensenos pagrindais paremtą laisvalaikį, inicijuoti papildomas veiklas.
Nagrinėjant politinių programų turinį remtasi Vilniaus miesto savivaldybės rinkimų komisijos Nr. 57 išleista publikacija “2011 m. vasario 27 d. savivaldybių tarybų rinkimai Vilniaus miesto savivaldybėje”. Šiame leidinyje politinei partijai ar nepriklausomam kandidatui buvo skiriama po pusę puslapio. Skaityti visą straipsnį »
Kovą Vengrijos sostinėje Budapešte susitiko beveik 250 ekspertų, kad aptartų kaip toliau bus įgyvendinama Europos suaugusiųjų švietimo strategija. Rezultatai yra aiškūs – anksčiau taikytas suaugusiųjų švietimo modelis nėra pakankamai veiksmingas ir nėra tinkamas patenkinti šiuolaikinės visuomenės poreikiams. Konferencijos metu pabrėžta, kad vykdant suaugusiųjų švietimą ES yra būtina užtikrinti ankstesnio suaugusiųjų švietimo plano tęstinumą ir skatinti efektyvesnį bendradarbiavimą tarp įvairių suaugusiųjų švietimą užtikrinančių organizacijų ir padalinių, taip siekiant išvengti fragmentiškumo. Skaityti visą straipsnį »
Šiemet Europoje minimas mokymosi visą gyvenimą programos “Grundvig” dešimtmetis, todėl imamasi vertinti, kaip suaugusiųjų švietimas buvo išvystytas Europos Sąjungoje ir kiekvienoje jos narėje atskirtai. Deja, pastebima, kad Lietuvoje ir kitose ES narėse – naujokėse suaugusiųjų švietimas neveikia taip gerai kaip pagrindinis ir profesinis švietimas ar studijos aukštosiose mokyklose.
“Naujųjų ES šalių požiūriu, suaugusiųjų švietimas juose remiasi išoriniu spaudimu. Kitaip sakant, jeigu nebūtų ES mokymosi visą gyvenimą politikos, ES fondų, tai apskritai tose naujose ES narėse suaugusiųjų švietimo situacija būtų liūdna”, – sako Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos prezidentas Arūnas Bėkšta per Lietuvos švietimo tarybos posėdį. Skaityti visą straipsnį »
